velkė

velkė̃ sf. (4) KII109, LsB266, RŽ, DŽ, NdŽ, FrnW, PolŽ1316, vel̃kė (2) NdŽ, DŽ², Vb, vélkė (1) NdŽ 1. Kos58, J, BŽ162, ŠT181, SkŽ62, Upt, Skp, Kpr, Vlkj, PnmA, Klvr, Nč, Rod medinis ar geležinis durų skląstis, stūma, šovynė: Tėvas uždarydavo duris ir užkišdavo velkę J.Balč. Betgi nor su velkè užušaunam duris, vis drąsiau Pnd. In nakties dabar duris ben dviem velkė̃m ažušaunam Vžns. Noriu atšaut durų ir nerandu vel̃kės Nmn. Užsuki duris velkè, kad neatsidaryt Dbč. Kai einam gult, užustumiam duris su velkelè Antš. Del šitos velkė̃s kas eis, tai i aneis Plš. Užsklęsk vel̃kę! Sdk. Vaikai, užsibraukit velkè duris Žl. Ažbrauk velkẽlę Ds. Priemenės durim prikala iš vidaus vel̃kę, ka možnėt duris užkišt Skrb. Velkė̃ medinė ar geležinė užkišt durim Pkn. Padariau velkę iš rauplio beržo Bgs. Žmona šoko vélkės atkišt, o ta kaži kaip užbrinkusi Trg. Jaučius parvariau, gurban suvariau, velkè ažušoviau JT514. Išpuolus durų velkė, negaliu užvelkėt Stk. Vel̃kę numušė Pg. An velkė̃s varteliai ažsidaro Azr. Išklapsėjęs į priemenę, jis triukšmingai atšauna velkę J.Mik. ^ Nuo naminio vagies nė dviem vel̃kėm neažsišausi Dkk; LTR(Km). 2. Pnm, Pnd, Kpr, Grž dekoratyvinis drabužio diržas nugaroje (ppr. prisiūtas dviem sagomis), skląstis: Jis buvo persivilkęs savuoju šventadieniniu švarkeliu su velke užpakalyje J.Balt. Pasisiuvė gražų paletą su velkè nugaro[je] Krs. Pasisiuvo sermėgą su velkė̃m ir prieky, ir ažupakaly Sl. Jau ne žiuponas, jei be velkė̃s Dbč. Mano milinėlei nutrūko velkẽlė Kp. Žiūrėk, tavo velkė̃ nutrūkus kabalduoja Šmn. | Abi perluotės geldeles nugaros pusėje jungia tanki ir atspari juostelė, kurią vadiname velke E. 3. Erž, Up, Skr, Gdl, Ig, Šn, Srv, Čk geležinis kablys akėčioms ar žagrei prikabinti prie brankto: Pačiam pryšaky[je] velkė̃ su kriūku – vogam užkabyt i vilkt Žal. Velkė̃s reikia – akėčios arkliam kulnis nudaužys Krsn. Su velkè pririša akėčias prie brankto Pns. Prikabyk prie ekėčių vel̃kę Žvr. Neturėjau velkė̃s, pasirišau pančiu Dkš. 4. R, MŽ, N, K, Gr raištis, kuriuo jungas pririšamas prie ielaksties. 5. R278, MŽ372,415, N, KII158, K, LKAI108, LEXXXIII333 žr. velketas 1. 6. N, K, M, LVIV526, Jn(Kv), E(Plt), LEXXXIII333, Dkš, Sv didelė meškerė, velkama užpakalyje valties: Meškeriojant velke, plaukiama valtimi ir paskui ją velkama prie ilgo valo pririšta blizgė rš. Žmonės žuvis gaudo velke irdamies Kltn. ║ BŽ27 blizgė: Velkė turi tris kibeklius ir žuviai yra pielygstanti Prk. Bloga velkė, kad neima lydekos Ktk. 7. ryšulys, nešulys: Velkė̃ yra kūlys liepų karnų, plėšų, mauknų J. Jis neša vel̃kę karnų ant pečių, t. y. pundą J. 8. DŽ, NdŽ, Rt medinė ar geležinė pavaža, dedama po ratu, nuo kalno važiuojant, šliūžė. 9. Pkr vienų akėčių akėjimo ruožas: Vel̃kė po vel̃kės, va ir apakėjau Dkk. 10. E šakių ar kastuvo koto skersinis: Vel̃kė pusiau skilo, kai uždavė į akmenį Lš. 11. Mžk, Žd didelė bertuvė žemėms traukte nutraukti. 12. LKAI140(Rtn, Skrd) žr. velkelė 1. 13. LKAI139(Vlk) girnų sukutis. 14. girnų klapatė: [Girnose] stovi milinys įdėtas, toks su skyle medžias įkaltas sienon, toki velkė̃ Kp. 15. apranga, apsivilkimas: Su plona velke lengva, bet šalta Krok. 16. J.Jabl(Šl) tokia saga, kabė. 17. tokia augalų liga, valktis: Agrastai apsitrauka tokia velkè: pelenus pilk aplei agrastą – tos vel̃kės nebūs Prk.